Cheminės akrilo verpalų cheminės savybės ir dažymo mechanizmas
Sep 04, 2025
Palik žinutę
1. Akrilo verpalų molekulinė struktūra
Akrilas, moksliškai žinomas kaip poliakrilonitrilas (PAN), yra sintetinis polimeras, susidarantis iš akrilonitrilo monomerų per laisvųjų radikalų polimerizaciją.
Pagrindinę jo molekulinę grandinę sudaro anglies - anglies jungties struktūra, turinti labai poliarines nitrilo grupes (- cn), pritvirtintas prie šoninių grandinių.
Ši unikali funkcinė grupė suteikia puikų cheminį atsparumą ir stabilumą rūgščiams, oksidantams ir organiniams tirpikliams.
Be to, - CN grupės efektyviai sugeria UV šviesą, todėl puikus šviesos greitis ir atsparumas išblukimui net po ilgo - termino lauko vartojimą.
Be to, stiprios tarpmolekulinės jėgos, didelė orientacija ir didelis kristališkumas prisideda prie akrilo stiprumo ir atsparumo dilimui.
Tačiau dėl didelio kristališkumo ir hidrofobinio pobūdžio tradiciniam vandeniui - tirpūs dažai (pvz., Tiesioginiai ir rūgšties dažai) apsunkina prasiskverbimą į pluoštą, todėl susidaro mažas dažų afinitetas - tai yra didelė kliūtis dažyti.
Norėdami įveikti šį apribojimą, pramoniniu būdu pagaminti akrilo siūlai paprastai keičiami kopolimerizuojant.
Įvedant antrinį ar tretinį monomerą, pavyzdžiui, metil akrilatą, natrio metakrilato sulfonatą ar vinilo piridiną, makromolekulinės grandinės reguliarumą galima efektyviai sutrikdyti, sumažinant kristalumą.
Be to, į pluoštą įvedamos polinės arba joninės grupės (tokios kaip karboksilo, sulfonrūgšties ar piridilo), galinčios surišti dažus, žymiai padidinant dažų adsorbciją ir pagerina jo difuziją pluošte, suteikiant struktūrinį pagrindą vėlesniems dažymams.
2. Dažymo mechanizmas
Akrilo verpalų dažymas yra fizikinis ir cheminis procesas, kuriame vyrauja joninis ryšys.
Modifikuotuose akrilo pluoštuose paprastai yra tam tikras anijoninių grupių skaičius (pvz., Sulfonrūgšties grupės - So₃h).
Šios grupės jonizuojasi vandenyje, kad sudarytų - So₃⁻, sudarydamos neigiamai įkrautas dažų vietas.
Todėl katijoniniai dažai (anksčiau žinomi kaip pagrindiniai dažai) pirmiausia naudojami realiuose dažymuose.
Šie dažai atsiriboja vandenyje ir sudaro teigiamai įkrautus pigmento katijonus.
Dažymo metu, esant tinkamoms temperatūroms ir pH sąlygoms, dažymo katijonai migruoja į pluošto paviršių per „Coulomb“ trauką ir patiria stiprią elektrostatinę adsorbciją anijoninėms vietoms, tokioms kaip - So₃⁻.
Šis procesas atitinka Langmuiro izotermos adsorbcijos modelį.
Tada dažų molekulės pasklido toliau į amorfines pluošto sritis, galiausiai sudaro stiprų joninį ryšį ir užpildo dažymo procesą.
Visas dažymo procesas yra ypač jautrus temperatūra - ir dažnai turi būti atliekamas virš stiklo perėjimo temperatūros (TG), kad būtų skatinamas pluošto grandinės judėjimas ir dažų difuzija.
Pridėjus elektrolitų (pvz., Na₂so₄), taip pat gali sulėtinti dažymas, užkirsti kelią nelygiam dažymui, kurį sukelia per didelis dažymas per konkurencinę adsorbciją.
Todėl dėl jų dažymo mechanizmo katijoniniai dažai yra tinkamiausias pasirinkimas dažant akrilo pluoštus.
Faktiškai gamyboje, norint pasiekti didelį dažų įsisavinimą, vienodus dažymo rezultatus, reikia sistemingai valdyti dažų skysčio pH, pradinę dažymo temperatūrą, šildymo grafiką ir pagalbinę dozę ir užtikrinti gerą spalvų pasninką.

